Kas iš tikrųjų nusprendžia, ką tu skaitai?

Kiekvieną rytą atidarai naujienų portalą ir manai, kad matai „tai, kas vyksta pasaulyje”. Bet iš tikrųjų matai tai, ką kažkas nusprendė, kad tu turėtum matyti. Ir tas „kažkas” – tai ne vienas žmogus, o sudėtinga sistema, kurioje susipina algoritmai, redaktorių ambicijos ir reklaminiai pinigai.

Tai nėra sąmokslo teorija. Tai tiesiog verslas.

Algoritmas žino tave geriau nei tu pats

Didieji naujienų portalai jau seniai suprato vieną paprastą tiesą: žmogus spustelės tai, kas jį supykdo, išgąsdina arba nustebina. Neutralios, subalansuotos naujienos? Jos tiesiog neveikia taip gerai komerciniu požiūriu.

Algoritmai mokosi iš tavo elgesio – kiek laiko praleidai prie straipsnio, ar grįžai atgal, ar pasidalinai. Ir tada pradeda tau rodyti daugiau to paties. Taip susiformuoja vadinamasis informacinis burbulas – tu esi įsitikinęs, kad matai platų vaizdą, o iš tikrųjų sukiesi tame pačiame rate.

Redakciniai sprendimai – ne visada apie tiesą

Redaktoriai irgi žmonės. Jie turi savo įsitikinimus, baimę prarasti darbo vietą ir spaudimą iš viršaus generuoti srautą. Straipsnio antraštė gali būti techniškai teisinga, bet pabrėžti visiškai kitą aspektą nei pats turinys.

Pavyzdžiui: „Mokslininkai rado ryšį tarp kavos ir vėžio” skamba kitaip nei „Vienas tyrimas parodė silpną statistinį ryšį tarp labai didelių kavos dozių ir tam tikros vėžio rūšies”. Abu teiginiai gali būti teisingi. Bet tik vienas iš jų generuos paspaudimus.

Ir būtent tas vienas bus rodomas tavo naujienų sraute.

Skaitytojų manipuliavimas – subtilus, bet efektyvus

Manipuliavimas retai atrodo kaip akivaizdi propaganda. Dažniausiai jis veikia per:

• Rėminimą – tas pats faktas pateikiamas skirtingame kontekste, kuris diktuoja, kaip jį suprasti
• Selektyvų dėmesį – vienos istorijos gauna dešimtis straipsnių, kitos – tyliai praeina pro šalį
• Emocinę kalbą – žodžiai kaip „šokiruojantis”, „skandalingas” ar „pavojingas” aktyvuoja reakciją dar prieš perskaičius pirmą sakinį

Tai ne tik Lietuvos problema. Tai globalus reiškinys, ir kuo labiau portalai konkuruoja dėl tavo dėmesio, tuo agresyvesnės tampa šios technikos.

Ką su tuo daryti – ir kodėl tai tavo atsakomybė

Niekas nepadarys tavęs kritiniu skaitytoju vietoj tavęs. Galima laukti, kol portalai „pataisys” savo elgesį – bet tai tas pats, kas laukti, kol greito maisto restoranai pradės reklamuoti salotas kaip pagrindinį patiekalą.

Keli dalykai, kurie iš tikrųjų padeda: skaityk kelis skirtingus šaltinius apie tą patį įvykį. Pastebėk, kas nepasakoma, o ne tik kas sakoma. Klausyk savęs – jei straipsnis tave labai supykdo arba labai džiugina, tai geras ženklas sustoti ir pagalvoti.

Informacijos amžiuje neraštingumas nebėra apie tai, ar moki skaityti. Jis apie tai, ar sugebi suprasti, kas ir kodėl tau rašo. Naujienų portalai nėra tavo draugai – jie yra verslas. Ir kuo greičiau tai priimsi, tuo sunkiau bus tave apgauti.