Festivaliai – ne tik pramoga, bet ir revoliucija

Prisimenu, kaip prieš kelerius metus pirmą kartą patekau į naujienų festivalį. Tikėjausi kažko panašaus į nuobodžią konferenciją su PowerPoint skaidrėmis ir mieguistais pranešėjais. Vietoj to – gyvas, triukšmingas, idėjomis trykštantis renginys, kur žurnalistai ginčijosi su skaitytojais, o publika nebuvo tik pasyvūs stebėtojai. Tai buvo kažkas visiškai kito.

Naujienų festivaliai – tai atsakas į vieną didžiausių šiuolaikinio žiniasklaidos paradoksų: informacijos turime daugiau nei bet kada, bet pasitikėjimas ja – žemiau nei bet kada. Ir festivaliai, pasirodo, gali tai keisti.

Kodėl tai veikia ten, kur nepavyksta tradicinei žiniasklaidai

Skirtumas yra paprastas, bet esminis – fizinis kontaktas. Kai skaitytojas sėdi priešais žurnalistą ir gali paklausti „o kodėl jūs taip parašėte?” – viskas pasikeičia. Žurnalistas nebėra abstraktus balsas iš ekrano. Skaitytojas nebėra anoniminė auditorija. Abu tampa žmonėmis.

Tyrimai rodo, kad žmonės, dalyvavę tokiuose renginiuose, vėliau kritiškiau vertina informaciją – ne todėl, kad tapo cinikai, o todėl, kad supranta, kaip ji kuriama. Jie žino, kad už kiekvienu straipsniu slypi sprendimai, pasirinkimai, kartais ir klaidos.

Ką organizatoriai daro blogai (ir kaip to išvengti)

Čia reikia būti atviriems: dauguma naujienų festivalių vis dar per daug panašūs į tradicines konferencijas. Vienas kalbėtojas, mikrofonas, klausimai pabaigoje – tai ne dialogas, tai monologas su iliuzija dalyvavimo.

Geriausi festivaliai daro kitaip:

• Įtraukia auditoriją į diskusiją nuo pat pradžių, ne tik klausimų sesijoje
• Kviečia ne tik žurnalistus, bet ir skaitytojus kaip lygiaverčius dalyvius
• Nebijo konfliktų – geriausi pokalbiai kyla ten, kur žmonės nesutinka
• Organizuoja praktinius seminarus: kaip atpažinti dezinformaciją, kaip skaityti statistiką, kaip tikrinti šaltinius

Praktinis patarimas organizatoriams – nustokite galvoti apie programą, pradėkite galvoti apie pokalbius. Klauskite savęs: kokį pokalbį noriu, kad žmonės turėtų išeidami? Ir tada kurkite aplinką, kurioje tas pokalbis galėtų įvykti.

Dalyvio vadovas: kaip išnaudoti festivalį maksimaliai

Jei esate dalyvis – nepasiduokite pagundai tiesiog sėdėti ir klausytis. Tai ne teatro spektaklis. Klauskite nepatogių klausimų. Nesutikite. Pasakykite žurnalistui, kai jo straipsnis jus supykdė – ir paaiškinkite kodėl.

Vienas dalykas, kurį rekomenduoju absoliučiai visiems: ateikite su konkrečia tema, kuri jus jaudina. Ne abstrakčia – konkrečia. „Kaip žiniasklaida aprašo mano miestą?” arba „Kodėl ekonomikos naujienos visada atrodo taip nuobodžiai?” Tada ieškokite žmonių, kurie galėtų atsakyti.

Kai festivaliai tampa kultūros dalimi

Skandinavijoje, kur žiniasklaidos raštingumas mokomas mokyklose kaip atskiras dalykas, naujienų festivaliai jau seniai nėra niša – tai kultūros dalis. Žmonės eina ten kaip į knygų mugę ar kino festivalį. Su entuziazmu, su lūkesčiais, su noru kažko išmokti.

Lietuva šiame kelyje dar tik pradžioje, bet pokyčiai matomi. Iniciatyvos auga, auditorija plečiasi, o svarbiausia – keičiasi santykis tarp žiniasklaidos ir jos skaitytojų. Iš hierarchinio jis tampa dialogišku.

Tai tik pradžia – ir tai yra nuostabu

Naujienų festivaliai nėra stebuklingas vaistas nuo visų žiniasklaidos problemų. Dezinformacija nedings po vieno seminaro, pasitikėjimas neatsistatys po vienos diskusijos. Bet jie daro kažką svarbaus – jie primena, kad informacija nėra tik produktas, kurį vartojame, o bendras projektas, kurį kuriame kartu. Žurnalistai, redaktoriai, skaitytojai – visi esame šio projekto dalis. Ir kuo daugiau žmonių tai supranta, tuo sveikesnė tampa visa informacinė ekosistema. Festivaliai – tai vieta, kur tas supratimas gimsta. O tai, mano galva, yra pakankamai gera priežastis juos organizuoti, lankyti ir palaikyti.