Naujienos, kurias matai – ne visada tos, kurias turėtum matyti

Kiekvieną rytą atidarydamas 15min, Delfi ar LRT svetainę, turbūt negalvoji apie tai, kodėl būtent tos naujienos atsiduria pirmame puslapyje. Atrodo, kad viskas natūralu – svarbiausi įvykiai viršuje, mažiau reikšmingi žemiau. Bet tai toli gražu ne visas paveikslas.

Lietuvos naujienų portalai veikia dviem lygiais vienu metu: viena vertus, jie informuoja, kita vertus – formuoja tai, ką žmonės laiko svarbu. Ir šie du dalykai nėra tas pats.

Algoritmai nusprendžia už tave

Didieji portalai jau seniai naudoja personalizavimo sistemas, kurios stebi, ką skaitei, kiek laiko praleidžiai prie straipsnio, ką spaudinėji. Remiantis tais duomenimis, tau rodomas turinys, kuris, tikėtina, sulaikys ilgiau. Problema ta, kad sistema optimizuota ne tavo informuotumui, o tavo dėmesiui – o tai du skirtingi tikslai.

Praktiškai tai reiškia, kad jei kartą paspaudei ant sensacingo straipsnio apie politinį skandalą, algoritmas nusprendžia, jog tokio turinio nori daugiau. Ilgainiui susiformuoja vadinamasis informacinis burbulas – matai vis siauresnį pasaulio pjūvį, bet subjektyviai atrodo, kad esi gerai informuotas.

Redakcinis pasirinkimas – ne tik apie žurnalistiką

Be algoritmų, yra ir žmogiška pusė – redaktoriai kasdien sprendžia, kuris straipsnis eina į viršų, kuriam skiriama didelė nuotrauka, o kuris paslepiamas tarp kitų. Šie sprendimai niekada nėra grynai žurnalistiniai. Juos veikia reklaminiai interesai, santykiai su politiniais veikėjais, savininkai ir redakcijos kultūra.

Pavyzdžiui, portalas, kurio pagrindinis reklamuotojas yra didelė energetikos bendrovė, retai kada pirmuoju numeriu kels kritinį straipsnį apie tos bendrovės veiklą. Ne todėl, kad žurnalistai blogi – tiesiog sistema veikia taip, kad tam tikros temos natūraliai tampa mažiau matomos.

Lietuvoje ši problema aštresnė nei gali pasirodyti, nes žiniasklaidos rinka yra nedidelė, o savininkai – dažnai susiję su verslo ar politiniais tinklais. Tai nereiškia, kad viskas yra sąmokslas, bet reiškia, kad struktūriniai interesai tikrai egzistuoja.

Emocinis turinys parduodasi geriau

Yra dar vienas mechanizmas, apie kurį kalbama mažiau – tai sąmoningas emocinio turinio prioritizavimas. Straipsniai, kurie sukelia pyktį, baimę ar pasipiktinimą, generuoja daugiau paspaudimų, komentarų ir dalinimosi. Portalai tai žino ir naudoja.

Tai nereiškia, kad kiekvienas emociškai stiprus straipsnis yra manipuliacija. Bet kai pastebėji, kad tam tikro portalo antraštės nuolat konstruojamos taip, kad sukeltų nerimą ar priešiškumą – tai jau yra sąmoningas pasirinkimas, kuris formuoja tavo pasaulėžiūrą subtiliau nei bet koks tiesioginis propaganda.

Ką su tuo daryti – ir kodėl tai tavo atsakomybė

Nėra jokios magijos čia. Jei nori skaityti naujienas kritiškai, reikia kelių paprastų įpročių: sekti kelis skirtingus šaltinius, pastebėti, kokias emocijas sukelia antraštė prieš skaitant straipsnį, ir retkarčiais paklausti savęs – kodėl man rodoma būtent tai?

Lietuvos žiniasklaida nėra vienalytė – tarp portalų yra reikšmingų skirtumų tiek kokybe, tiek redakcine nepriklausomybe. LRT, kaip visuomeninis transliuotojas, veikia pagal kitokią logiką nei komerciniai portalai, nors ir ji nėra tobula. Delfi ir 15min konkuruoja dėl dėmesio, ir ta konkurencija ne visada skatina gilesnę žurnalistiką.

Galų gale, naujienų portalai formuoja viešąją nuomonę ne todėl, kad yra blogi ar sąmoningai kenkia – jie tiesiog veikia pagal sistemas, kurios buvo sukurtos su tam tikrais tikslais. Suprasti tuos tikslus yra pirmasis žingsnis tam, kad informacija taptų įrankiu tavo rankose, o ne kažkieno kito.