Žinios, kurias matai, nėra atsitiktinės
Pagalvok apie tai, ką perskaitei šiandien ryte. Kokia žinia pirmiausia šovė į akis? Ar tikrai tu ją pasirinkei, ar ji buvo parinkta tau? Naujienų portalai jau seniai nėra tik informacijos perdavimo kanalai – jie yra galingos mašinos, kurios formuoja tai, kaip mes matome pasaulį, ir daro tai taip subtiliai, kad dažniausiai net nepastebime.
Algoritmai: nematomasis redaktorius
Kiekvienas didelis naujienų portalas šiandien naudoja algoritmus, kurie sprendžia, ką tu pamatysi. Ir šie algoritmai nėra neutralūs – jie optimizuoti pagal vieną tikslą: kad kuo ilgiau išliktum puslapyje. O kas labiausiai laiko žmones prie ekrano? Emocijos. Pyktis, baimė, pasipiktinimas.
Tyrimai rodo, kad negatyvios žinios generuoja iki trijų kartų daugiau paspaudimų nei teigiamos. Todėl algoritmas mokosi ir pradeda tau rodyti vis daugiau to, kas sukelia stiprias emocijas. Tai nėra sąmokslas – tai tiesiog verslo modelis, kuris atsisuko prieš mus.
Redakciniai sprendimai: kas nusprendžia, kas svarbu?
Bet algoritmai – tik dalis istorijos. Žmonės taip pat priima sprendimus: kurią žinią iškelti į viršų, kokį antraštės žodį pasirinkti, kurį ekspertą pakviesti komentuoti. Šie sprendimai niekada nebūna visiškai objektyvūs – juos lemia redakcijos vertybės, savininkų interesai ir, žinoma, pinigai.
Vienas paprastas pavyzdys: ta pati statistika apie nusikalstamumą gali būti pateikta kaip „nusikaltimai sumažėjo 10%” arba „kas dešimtas nusikaltimas lieka neišaiškintas”. Abu teiginiai teisingi. Bet jie sukuria visiškai skirtingą pasaulio vaizdą.
Skaitytojų manipuliavimas: nuo antraščių iki nuotraukų
Clickbait antraštės – tai tik ledkalnio viršūnė. Manipuliavimas vyksta ir per nuotraukų pasirinkimą (politikas gali atrodyti kaip lyderis arba kaip juokdarys, priklausomai nuo kadro), ir per straipsnio struktūrą, ir per tai, kokios citatos pasirenkamos iš ilgo interviu.
Ypač pavojinga tai, ką mokslininkai vadina „framing” efektu – kai ta pati problema įrėminama skirtingai, žmonės priima visiškai skirtingus sprendimus. Pabėgėliai gali būti „žmonės, bėgantys nuo karo” arba „migrantų srautas”. Abi frazės apibūdina tą patį reiškinį, bet aktyvuoja visiškai skirtingus jausmus.
Ką daryti su tuo visu šiuo žinių chaosu?
Gera žinia – ir taip, tokia egzistuoja – yra tai, kad suvokimas jau yra pusė pergalės. Kai žinai, kaip sistema veikia, pradedi ją matyti kitaip. Verta išsiugdyti keletą paprastų įpročių: skaityti tas pačias naujienas iš kelių šaltinių, stabtelėti prieš dalinantis kažkuo, kas sukelia stiprią emocinę reakciją, ir retkarčiais paklausti savęs – kodėl aš tai matau?
Naujienų portalai nėra piktavaliai – jie tiesiog veikia pagal sistemas, kurias patys sukūrėme ir kurias mes, skaitydami ir spausdami, kasdien palaikome. Keisti šią dinamiką galime tik tada, kai nustojame būti pasyviais vartotojais ir tampame sąmoningais skaitytojais. O tai – tikrai įdomesnis ir naudingesnis vaidmuo.
