Tai, ko mes nepastebime skaitydami naujienas
Kiekvieną rytą milijonai žmonių atidaro naujienų portalus ir mano, kad skaito tai, kas šiandien svarbu pasaulyje. Iš tikrųjų jie skaito tai, ką kažkas nusprendė, kad jiems reikia matyti. Skirtumas tarp šių dviejų dalykų yra didesnis, nei atrodo.
Naujienų portalai jau seniai nėra tik informacijos perdavėjai. Jie yra aktyvūs nuomonės formuotojai, ir tai vyksta keliais lygmenimis vienu metu.
Algoritmai – nematomos rankos
Didžioji dalis skaitytojų mano, kad naujienų srautas yra neutralus. Tačiau algoritmai, kurie nusprendžia, kokia žinutė atsidurs puslapio viršuje, yra optimizuoti ne tiesos, o įsitraukimo labui. Tai reiškia, kad skandalingas ar emociškai kraunantis turinys natūraliai kyla į viršų – ne todėl, kad jis svarbesnis, o todėl, kad žmonės į jį reaguoja.
Ilgainiui tai keičia ne tik tai, ką žmonės skaito, bet ir tai, kaip jie supranta tikrovę. Jei kiekvieną dieną matai daugiausia neigiamas naujienas, pradedi manyti, kad pasaulis yra blogesnis, nei yra iš tikrųjų. Psichologai tai vadina negativumo šališkumu, o portalai jį aktyviai išnaudoja.
Redakciniai sprendimai – kas nusprendžia, kas svarbu
Algoritmai yra tik dalis istorijos. Prieš jiems įsijungiant, redaktoriai jau priima sprendimus: apie ką rašyti, kaip pavadinti straipsnį, kokią nuotrauką pasirinkti. Šie sprendimai nėra atsitiktiniai ir nėra visiškai neutralūs.
Redakcijos turi savo politines simpatijas, reklamuotojų interesus ir auditorijos lūkesčius, kuriems reikia atitikti. Straipsnis apie tą patį įvykį gali būti parašytas taip, kad skaitytojui paliktų visiškai skirtingus įspūdžius – priklausomai nuo to, kuris portalas jį publikuoja. Tai nėra sąmokslas, tai tiesiog kaip veikia medijų sistema.
Skaitytojų manipuliavimas – subtilus ir efektyvus
Manipuliavimas naujienose retai būna grubus. Jis pasireiškia per antraščių formulavimą, kuris implikuoja išvadą dar prieš skaitant tekstą. Per ekspertų pasirinkimą – kalbinamas tas, kuris patvirtina norimą naratyvą. Per konteksto pateikimą arba jo nepateikimą.
Ypač efektyvi technika yra selektyvus faktų pasirinkimas. Visi faktai gali būti teisingi, tačiau jų visuma sukuria iškreiptą vaizdą. Skaitytojas neturi kaip to patikrinti, nes neturi prieigos prie visų faktų – tik prie tų, kuriuos redakcija nusprendė pateikti.
Ką su tuo daryti – ir ar tai apskritai įmanoma
Sąmoningas skaitymas yra vienintelis realus atsakas į tai, kas čia aprašyta. Tai reiškia skaityti kelis skirtingus šaltinius, klausti, ko straipsnyje nėra, ir pastebėti, kokią emocinę reakciją tekstas bando sukelti.
Tačiau reikia būti sąžiningiems: tai reikalauja laiko ir pastangų, kurių dauguma žmonių tiesiog neturi kasdieniniame gyvenime. Portalai tai žino ir skaičiuoja į tai. Todėl informacinio raštingumo ugdymas negali likti tik individualios atsakomybės reikalu – tai turėtų būti sisteminė problema, sprendžiama švietimo ir medijų reguliavimo lygmeniu. Kol to nėra, verta bent jau nepamiršti, kad kiekvieną kartą atidarydami naujienų portalą, jūs nesate pasyvus informacijos gavėjas. Jūs esate produktas, kurį kažkas aktyviai formuoja.
