Kas iš tikrųjų nusprendžia, ką tu skaitai
Kiekvieną rytą atidarai naujienų portalą ir matai tam tikras antraštes. Atrodo, kad tai tiesiog aktualiausi įvykiai. Bet iš tikrųjų tai, ką matai, yra kruopščiai suformuotas vaizdas – kurį lemia ir algoritmai, ir žmonės, ir pinigai.
Naujienų portalai nėra neutralūs veidrodžiai, atspindintys realybę. Jie yra filtrai. Ir šie filtrai veikia keliais lygmenimis vienu metu.
Algoritmai: nematomos rankos
Didžioji dalis skaitytojų naujienų portalus pasiekia per socialinių tinklų algoritmus arba paieškos sistemas. „Facebook”, „Google” ir kitos platformos sprendžia, kurios naujienos rodomos viršuje, o kurios pasimeta. Šie algoritmai optimizuoti ne tiesos ar svarbos, o įsitraukimo metrikoms – paspaudimams, komentarams, dalinimosi skaičiui.
Rezultatas paprastas: emociniai, prieštaringi ar bauginantys turiniai gauna daugiau matomumo. Tai nereiškia, kad portalai sąmoningai meluoja – jie tiesiog prisitaiko prie to, kas „veikia”. O veikia tai, kas sukelia reakciją.
Redakciniai sprendimai: žmogiškasis faktorius
Net ir be algoritmų, redakcija kasdien priima šimtus sprendimų. Kurią istoriją kelti į viršų? Kokią antraštę rašyti? Kurį ekspertą cituoti? Šie sprendimai niekada nėra visiškai neutralūs – juos formuoja redakcijos vertybės, savininkų interesai, reklamos partneriai ir net žurnalistų asmeniniai įsitikinimai.
Pavyzdžiui, tas pats įvykis gali būti pateiktas kaip „protestuotojai reikalauja teisių” arba „minia blokuoja gatves” – abu sakiniai gali būti teisingi, bet sukuria visiškai skirtingą įspūdį. Tai vadinama freimingas – realybės rėminimas tam tikru kampu.
Skaitytojų manipuliavimas: tai ne sąconspiracy, tai verslo modelis
Žodis „manipuliavimas” skamba grėsmingai, bet iš tikrųjų tai dažnai tiesiog verslo logika. Portalai gyvena iš reklamos, reklama mokama pagal peržiūras, peržiūros generuojamos per dėmesį. Dėmesys geriausiai sugaunamas per baimę, pyktį arba smalsumą.
Todėl antraštės tampa vis labiau dramatizuotos. Todėl atsiranda „clickbait” – antraštės, kurios žada daugiau nei straipsnis duoda. Todėl neigiamos naujienos dominuoja – ne todėl, kad pasaulis blogėja, o todėl, kad neigiamos naujienos labiau traukia akį.
Be to, daugelis portalų naudoja personalizavimą – rodo turinį, kuris atitinka tai, ką jau skaitei anksčiau. Tai sukuria vadinamąjį burbulą: tu matai vis daugiau to, su kuo sutinki, ir vis mažiau to, kas galėtų pakeisti tavo nuomonę.
Ką su tuo daryti – arba bent jau žinoti
Nėra jokio stebuklo, kuris išspręstų šią problemą. Portalai neims dirbti nuostolingai dėl grynos žurnalistikos idealo, o algoritmai nebus perkurti, nes jie puikiai atlieka savo darbą – reklamuotojų požiūriu.
Bet suvokimas jau yra kažkas. Kai žinai, kad antraštė parašyta taip, kad sukeltų reakciją – gali sustoti prieš reaguodamas. Kai žinai, kad matai tik dalį vaizdas – gali ieškoti kitos dalies kitur. Skirtingi šaltiniai, skirtingos perspektyvos, kartais net nuobodūs ir sausi – bet sąžiningesni.
Naujienų portalai formuoja nuomonę ne todėl, kad yra blogi. Jie formuoja ją todėl, kad taip veikia sistema, kurioje egzistuoja. O suprasti sistemą – tai jau pusė kelio į tai, kad ji tavęs visiškai nekontroliuotų.
