Kaip naujienų portalai manipuliuoja jūsų dėmesiu: algoritmai, emociniai antraštės ir tai, ko jie nenori, kad žinotumėte

Jūs neskaitate naujienų – naujienos skaito jus

Pagalvokite apie paskutinį kartą, kai atidarėte naujienų portalą „tik pasižiūrėti, kas vyksta”. Dešimt minučių vėliau sėdite, širdis plaka greičiau, galvoje sukasi kažkoks skandalas, o jūs net nebeprisimenat, ko iš pradžių ieškojot. Tai ne atsitiktinumas. Tai sistema, sukurta tam, kad taip nutiktų.

Naujienų portalai šiandien nėra žiniasklaida senąja prasme. Jie yra dėmesio fabrikais, ir jūsų dėmesys – tai jų žaliava. Kuo ilgiau sėdite, kuo daugiau spaudžiate, kuo stipriau reaguojate – tuo daugiau jie uždirba iš reklamų. Viskas kita yra antraeilis dalykas.

Algoritmas žino jus geriau, nei jūs patys

Štai kas tikrai vyksta po gaubtu. Kiekvienas jūsų paspaudimas, kiekviena sekundė, praleista prie straipsnio, kiekvienas slinkimas žemyn – visa tai fiksuojama. Algoritmas mokosi, kas jus „kabina”. Ir ne bet kaip mokosi – jis greitai supranta, kad baimė, pyktis ir pasipiktinimas veikia daug efektyviau nei džiaugsmas ar ramios analizės.

Tyrimai rodo, kad emociškai kraunantis turinys gauna iki trijų kartų daugiau paspaudimų nei neutralus. Portalai tai žino. Todėl algoritmas aktyviai stumia jums turinį, kuris jus erzina, šokiruoja ar gąsdina – ne todėl, kad tai svarbu, o todėl, kad tai veikia.

Antraštės – tai ginklas, ne informacija

Antraštės kūrimas šiandien yra atskiras mokslas. Redakcijose dirba žmonės, kurių vienintelė užduotis – rašyti antraštes, kurios priverstų jus spausti. Jie testuoja skirtingas versijas realiu laiku ir mato, kuri gauna daugiau paspaudimų. Tai vadinama A/B testavimu, ir tai vyksta su kiekvienu stambesniu straipsniu.

Pastebėkit šiuos triukus: „To jūs nežinojote apie…”, „Tai, ko jie nenori, kad žinotumėte”, „Šokiruojantis atsakymas”. Šie žodžiai aktyvuoja jūsų smegenyse vadinamąjį informacijos atotrūkio efektą – jūs fiziškai jaučiate poreikį užpildyti žinojimo spragą. Ir spaudžiate. Ir dažniausiai straipsnis neduoda nieko, ko tikėjotės.

Begalinis slinkimas – ne patogumas, o spąstai

Kodėl naujienų srautas niekada nesibaigia? Kodėl visada yra dar vienas straipsnis, dar viena antraštė? Nes pabaiga reikštų, kad galite išeiti. Begalinis slinkimas buvo specialiai sukurtas tam, kad pašalintų natūralų sustojimo tašką. Anksčiau laikraštis turėjo paskutinį puslapį. Interneto portalas – ne.

Tristan Harris, buvęs Google dizaineris ir dabar vienas garsiausių technologijų kritikų, tai vadina „dėmesio ekonomikos” tamsiąja puse. Jis sako, kad šios sistemos nėra šalutinis produktas – jos yra tikslas.

Na ir ką dabar – mesti viską ir gyventi miške?

Žinoma, ne. Bet žinoti, kaip sistema veikia – jau yra pusė pergalės. Kai kitą kartą pamatysite antraštę, kuri jus erzina ar gąsdina, sustokite sekundei ir paklauskite savęs: ar aš noriu tai skaityti, ar algoritmas nusprendė, kad aš noriu? Pasirinkite konkrečius patikimus šaltinius vietoj begalinio srauto naršymo. Skirkite naujienoms konkretų laiką – ne tada, kai nuobodu, o tada, kai tikrai norite būti informuoti. Ir svarbiausia – prisiminkite, kad jūsų dėmesys yra vertingas. Gal net vertingesnis, nei jūs manote. Todėl verta rinktis, kam jį atiduodate.

europeade.lt

Learn More →