Virtualūs turai – ne tik technologinis žaisliukas

Kai pirmą kartą išgirdau apie virtualius turus, pamaniau, kad tai dar vienas tuščias technologinis triukas, skirtas tiesiog parodyti, kad organizacija „šiuolaikiška”. Tačiau padirbėjus su keliais renginių organizatoriais ir pamatęs realius rezultatus, supratau, kad klydom visi, kurie šią technologiją laikėme tik papildomu priedėliu. Virtualūs turai iš tiesų keičia žaidimo taisykles, kai reikia pritraukti žmones į festivalius, parodas ar informacinius centrus.

Problema paprasta: žmonės nenori rizikuoti laiku ir pinigais, jei nežino, ko tikėtis. Festivalių bilietai nebūna pigūs, o kelionė į nežinomą vietą visada kelia abejonių. Čia ir prasideda virtualių turų magija – jie leidžia potencialiems lankytojams „paragauti” to, kas jų laukia, neišeinant iš namų.

Kodėl žmonės vis dar dvejoja dalyvauti renginiuose

Prieš kalbant apie sprendimus, verta suprasti tikrąją problemą. Renginių organizatoriai dažnai mano, kad žmonės neateina dėl kainos ar nepakankamai geros reklamos. Iš dalies tai tiesa, bet yra gilesnė priežastis – netikrumas.

Kai planuoji nuvykti į muzikos festivalį kitame mieste, galvoje sukasi daugybė klausimų. Ar verta? Kokia ten atmosfera? Ar patogiai pasiekti? Kur palikti automobilį? Ar bus kur atsisėsti, jei pavargsi? Ar maisto kainos nebus kosmines? Tradicinės nuotraukos ir video įrašai svetainėje šių klausimų neatsakys – jie rodo tik tai, ką organizatoriai nori parodyti, dažniausiai geriausius momentus iš praeities.

Informaciniams centrams problema dar sudėtingesnė. Žmonės paprasčiausiai nežino, kad jie egzistuoja, arba mano, kad tai tik vieta, kur galima pasiimti lankstinukų. Kaip įtikinti, kad verta užsukti, kai konkuruoja šimtai kitų traukos centrų?

Kaip virtualūs turai keičia sprendimų priėmimo procesą

Virtualus turas veikia visai kitaip nei įprasta reklama. Jis neperša, o leidžia pačiam tyrinėti. Tai esminis skirtumas, kuris daro didžiulę įtaką žmogaus psichologijai.

Kai pats vaikštai po virtualų festivalio teritoriją, nors ir per ekraną, smegenys apdoroja informaciją visai kitaip. Tu matai realius atstumus tarp scenų, pastebi, kur yra šešėliai karštomis dienomis, gali apžiūrėti sanitarinius mazgus ir maisto zonas. Tai ne reklama – tai patirtis, nors ir ribota.

Vienas Vilniaus renginių organizatorius pasakojo, kad po virtualaus turo įdiegimo jų festivalio svetainėje, bilietų pardavimai padidėjo 34 procentais. Bet dar įdomiau – sumažėjo neigiamų atsiliepimų po renginio. Kodėl? Nes žmonės jau žinojo, ko tikėtis. Jie matė, kad teritorija didelė, todėl avėjo patogius batus. Matė, kad yra šešėlių zonos, bet ne visur, todėl pasiėmė kepures. Mažiau nusivylimų reiškia geresnius atsiliepimus, o tai – daugiau dalyvių ateityje.

Praktiniai būdai, kaip panaudoti virtualius turus festivalių rinkodaroje

Gerai, technologija veikia, bet kaip ją panaudoti efektyviai? Štai keletas konkrečių strategijų, kurios duoda rezultatus.

Pirma, virtualiame ture būtinai pažymėkite visas svarbias zonas interaktyviais taškais. Žmonės turi galėti paspausti ant scenos ir pamatyti, kaip ji atrodo iš arčiau, galbūt net išgirsti garso pavyzdį iš praėjusių metų. Paspaudę ant maisto zonos, turi pamatyti meniu pavyzdžius ir kainas. Tai ne tik informuoja, bet ir mažina nerimą dėl netikėtų išlaidų.

Antra, integruokite virtualų turą į socialinių tinklų kampanijas. Vietoj nuobodžių „užsiregistruokite dabar” skelbimų, naudokite tekstus tipo „Pažiūrėk, kur vyks pagrindinė scena” su nuoroda į konkretų virtualaus turo kampą. Žmonės mėgsta tyrinėti, o ne būti stumiami pirkti.

Trečia, leiskite žmonėms dalintis konkrečiomis virtualaus turo vietomis. Jei kažkas rado puikų kampelį su gražiu vaizdu, jis turėtų galėti pasidalinti tiesioginiu linku su draugais. „Žiūrėk, čia galėtume susitikti!” – toks pranešimas draugui yra vertingesnis nei bet kokia reklama.

Ketvirta, naudokite virtualius turus ankstyvojo paukščio bilietų kampanijose. „Pirk bilietus dabar ir pirmasis apžiūrėk naująją festivalio teritoriją virtualiame ture” – tai sukuria išskirtinumo jausmą ir skatina greitai priimti sprendimą.

Informacinių centrų specifika ir galimybės

Informaciniams centrams virtualūs turai atlieka šiek tiek kitokį vaidmenį nei festivalių organizatoriams. Čia problema ne tiek pritraukti į konkretų renginį, kiek apskritai atkreipti dėmesį į vietą, kuri dažnai lieka nepastebėta.

Pavyzdžiui, nacionalinio parko informacinis centras gali turėti nuostabių ekspozicijų, interaktyvių ekranų, edukacinių programų, bet turistai tiesiog pravažiuoja pro šalį, manydami, kad tai tik vieta, kur galima gauti žemėlapį. Virtualus turas iš karto parodo, kad verta užsukti – čia yra ką veikti ir matyti.

Miestų turizmo informacijos centrai gali naudoti virtualius turus dar gudričiau. Jie gali rodyti ne tik savo patalpas, bet ir integruoti nuorodas į miesto lankytinas vietas. Tarkim, lankytojas žiūri virtualų turą po centrą, pamato žemėlapį ant sienos, gali paspausti ant konkretaus objekto žemėlapyje ir būti nukreiptas į išsamesnę informaciją arba net į to objekto virtualų turą. Tai sukuria visą ekosistemą, kuri padeda planuoti kelionę.

Vienas svarbus dalykas – informaciniai centrai turėtų rodyti savo virtualius turus dar prieš žmonėms atvykstant į regioną. Kai turistas planuoja kelionę ir ieško informacijos internete, virtualus turas gali tapti pirmuoju kontakto tašku. Jei žmogus praleidžia 5 minutes tyrinėdamas centrą virtualioje erdvėje, tikimybė, kad jis ten užsuks realybėje, išauga kelis kartus.

Techniniai aspektai, kurie iš tiesų svarbūs

Nekalbėsiu apie megapikselius ir kameros modelius – tai organizatoriams neaktualu. Bet yra keletas techninių dalykų, kuriuos būtina žinoti, kad virtualus turas veiktų, o ne taptų dar vienu nepanaudojamu įrankiu svetainėje.

Greitis yra kritinis. Jei virtualus turas kraunasi ilgiau nei 3 sekundes, pusė žmonių jau bus išėję. Todėl būtina pasirinkti sprendimą, kuris optimizuotas mobiliesiems įrenginiams. Dauguma žmonių naršo telefonu, ir jei jūsų virtualus turas veikia tik kompiuteryje, prarandate didžiąją dalį auditorijos.

Navigacija turi būti intuityvi. Jei žmogui reikia skaityti instrukciją, kaip judėti virtualiame ture, jis tiesiog išeis. Geriausiai veikia paprasti sprendimai: rodyklės grindyse, kurias galima paspausti, arba miniatiūrinis žemėlapis kampe, kuris rodo, kur dabar esi.

Mobilumas – tai ne tik apie telefono ekraną. Virtualus turas turi veikti ir su lėtu internetu. Festivaliai dažnai vyksta vietose, kur ryšys nėra idealus, todėl jei lankytojas jau vietoje nori dar kartą pažiūrėti virtualų turą (pavyzdžiui, rasti konkretų objektą), jis turi galėti tai padaryti.

Dar vienas dažnai pamirštamas dalykas – prieinamumas. Virtualūs turai turėtų turėti teksto aprašus kiekvienai zonai, kad žmonės su regos negalia galėtų naudotis ekrano skaitytuvais. Tai ne tik socialinė atsakomybė, bet ir SEO pranašumas – paieškos sistemos mėgsta tekstinį turinį.

Kaip matuoti virtualių turų efektyvumą

Investavus į virtualų turą, norisi žinoti, ar tai veikia. Laimei, skaitmeninė prigimtis leidžia matuoti beveik viską.

Pirmiausia žiūrėkite į laiką, kurį žmonės praleidžia virtualiame ture. Jei vidutiniškai tai 30 sekundžių, kažkas negerai – galbūt turas neįdomus arba techniškai neveikia gerai. Jei žmonės praleidžia 2-3 minutes ar daugiau, tai geras ženklas – jie tikrai tyrinėja.

Antra metrika – konversijos. Kiek žmonių, apsilankiusių virtualiame ture, vėliau perka bilietus arba registruojasi į renginį? Turėtumėte matyti aiškią koreliaciją. Jei jos nėra, galbūt virtualus turas nerodo to, kas žmonėms svarbiausia, arba pirkimo procesas per sudėtingas.

Trečia – karštosios zonos. Geros virtualių turų platformos rodo, kurias vietas žmonės žiūri daugiausiai. Jei pastebite, kad visi sustoja ties maisto zona, tai svarbi informacija – galbūt verta ten dėti daugiau informacijos arba net specialių pasiūlymų.

Ketvirta – atsisakymo taškai. Kur žmonės išeina iš virtualaus turo? Jei daugelis išeina ties ta pačia vieta, ten gali būti techninė problema arba tiesiog neįdomi zona, kuri nuobodžiai atrodo.

Klaidos, kurių reikėtų vengti

Per pastaruosius metus mačiau nemažai virtualių turų, kurie buvo sukurti, bet nedavė jokios naudos. Dažniausiai dėl tų pačių klaidų.

Pirmoji ir didžiausia klaida – sukurti virtualų turą ir jį paslėpti. Jis turi būti iškart matomas pagrindiniame puslapyje, ne užkastas po trimis meniu lygiais. Žmonės neieškos – jie tiesiog nepamatys.

Antroji klaida – rodyti tik tuščias patalpas ar teritorijas. Festivalio teritorija be žmonių, scenų įrangos, dekoracijų atrodo kaip apleista vieta. Geriau fotografuoti per repeticijas arba bent jau su dalimi įrangos, kad būtų matyti mastelis ir atmosfera.

Trečioji – ignoruoti atnaujinimus. Virtualus turas, sukurtas prieš trejus metus, kai teritorija atrodė kitaip, klaidina žmones ir kelia nusivylimą. Jei pasikeičia išdėstymas, reikia atnaujinti ir turą.

Ketvirtoji – nepateikti konteksto. Virtualus turas be jokių paaiškinimų, žymeklių ar papildomos informacijos yra tik tuščias vaikščiojimas. Žmonės nori žinoti, ką jie mato, kodėl tai svarbu, kaip tai susijęs su jų patirtimi.

Penktoji – neintegruoti su kitais rinkodaros kanalais. Virtualus turas neturėtų būti atskiras projektas – jis turi būti dalis bendros strategijos, minimas el. laiškuose, socialiniuose tinkluose, net spausdintuose lankstinukuose su QR kodais.

Ateities perspektyvos ir kaip išlikti priekyje

Virtualūs turai nėra statiškas produktas – technologija nuolat tobulėja, ir kartu auga lūkesčiai. Kas veikė prieš dvejus metus, dabar gali atrodyti pasenę.

Artimiausioje ateityje matysime vis daugiau integracijos su papildyta realybe (AR). Įsivaizduokite: atvykstate į festivalio teritoriją, nukreipiate telefoną į sceną, ir ekrane pamatote, kuris atlikėjas ten groja po dviejų valandų, galite net išgirsti jo muzikos pavyzdį. Arba nukreipiate į informacinio centro eksponatą ir gaunate papildomą informaciją, video įrašus, interaktyvius elementus.

Kita kryptis – personalizacija. Virtualūs turai, kurie prisitaiko prie lankytojo interesų. Jei sistema žino, kad jus domina šiuolaikinis menas, ji pabrėš atitinkamas festivalio zonas ar informacinio centro ekspozicijas. Jei keliaujate su vaikais, parodys šeimoms skirtas vietas.

Taip pat augs socialiniai elementai. Galimybė „vaikščioti” po virtualų turą kartu su draugais, nors ir būnant skirtinguose miestuose, planuojant bendrą kelionę. Arba matyti, kur dabar yra daugiausia realių lankytojų, jei žiūrite turą realiu laiku.

Bet nepaisant visų šių naujovių, pagrindinis principas lieka tas pats: žmonės nori žinoti, ko tikėtis, prieš priimdami sprendimą. Virtualūs turai tai leidžia padaryti efektyviau nei bet kokia kita priemonė. Organizatoriai, kurie tai supranta ir investuoja ne tik į pačią technologiją, bet ir į jos prasmingą integraciją į rinkodaros strategiją, jau dabar mato rezultatus. Tie, kurie laukia, kol „technologija subręs”, tiesiog praranda dalyvius konkurentams, kurie drąsiau eksperimentuoja ir geriau supranta šiuolaikinio lankytojo poreikius.

Virtualūs turai nėra ateities technologija – jie jau čia, jau veikia, jau keičia tai, kaip žmonės renkasi renginius ir planuoja apsilankymus. Klausimas tik vienas: ar jūsų organizacija naudoja šią galimybę, ar leidžia ją panaudoti konkurentams?