Tai, ką matai, nėra atsitiktinumas

Atidarai mėgstamą naujienų portalą ir per kelias sekundes jau žinai, apie ką šiandien galvoti. Apie kurį politiką pykti. Kurios šalies bijoti. Kokia tema aptarti per pietus. Skamba pažįstamai? Tai ne paranoja – tai sistema, kuri dirba nuolat ir labai tiksliai.

Naujienų portalai jau seniai nėra tik informacijos perdavimo kanalai. Jie yra nuomonės fabrikantai. Ir geriausias jų triukas – kad tu to net nejauti.

Algoritmas žino tave geriau nei tu pats

Kiekvienas paspaudimas, kiekviena sekundė, kurią praleidai ties tam tikru straipsniu – visa tai kaupiama. Algoritmai mokosi, kas tave užkabina, kas verčia grįžti, kas sukelia emocijas. O emocijos – tai aukso kasykla naujienų portalams, nes emocinis turinys generuoja daugiau paspaudimų, daugiau laiko puslapyje, daugiau reklamos pajamų.

Rezultatas? Tu pradedi matyti vis daugiau to, kas tave erzina arba gąsdina. Ne todėl, kad pasaulis tapo blogesnis – o todėl, kad toks turinys tiesiog geriau konvertuoja. Tai ne žurnalistika. Tai produkto optimizavimas.

Redakcija sprendžia, kas egzistuoja

Algoritmai – tik dalis istorijos. Kita dalis – žmonės, kurie kiekvieną rytą nusprendžia, kuri žinia tampa antrašte, o kuri lieka užkasta puslapio apačioje. Šis sprendimas niekada nėra neutralus.

Redakciniai pasirinkimai formuoja tai, ką vadiname dienotvarkės nustatymu – media agenda setting. Paprasčiau tariant: jei apie kažką nekalbama, to tarsi nėra. Portalas gali nutylėti vieną skandalą ir išpūsti kitą – ir abu atvejai yra aktyvus pasirinkimas, ne atsitiktinumas. Žiniasklaidos savininkų interesai, reklamos davėjų spaudimas, politiniai ryšiai – visa tai sėdi toje pačioje redakcijoje kartu su žurnalistais.

Antraštė kaip ginklas

Skaitai antraštę ir jau turi nuomonę – net neskaitęs straipsnio. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis žmonių taip ir daro: perskaito pavadinimą, pasidalina, komentuoja. Ir portalai tai žino puikiai.

Clickbait – tai ne tik erzinantis reiškinys. Tai manipuliavimo įrankis. „Politikas padarė tai, kas šokiruos tave” arba „Mokslininkai atskleidė, ko jie nenorėjo, kad žinotum” – tokios antraštės ne informuoja, o programuoja. Jos diktuoja emocinį toną dar prieš tau perskaičius pirmą sakinį.

Ką su tuo daryti – ir kodėl tai tavo atsakomybė

Nėra jokios magijos formulės, kuri apsaugotų nuo manipuliavimo. Bet yra keletas dalykų, kurie tikrai padeda: skaityti kelis skirtingus šaltinius, sustoti prieš dalinantis emociškai kraunančiu turiniu, klausti savęs – kas iš to laimi?

Naujienų portalai nėra blogieji šio filmo personažai. Jie tiesiog daro tai, ką sistema skatina daryti. O sistema skatina tai, ką mes – skaitytojai – atperkame savo dėmesiu. Tai reiškia, kad galia keisti šią dinamiką iš dalies yra ir mūsų rankose. Kiekvieną kartą, kai atsisakai spausti ant baimę kurstančios antraštės, tu balsuoji už kitokią žiniasklaidą. Smulkus gestas – bet jų sumuojasi.

Informacijos amžius nepadarė mūsų laisvesnių automatiškai. Jis tik padidino statymus. Ir dabar svarbiau nei bet kada suprasti žaidimo taisykles.