Prieš keletą metų pakako pažiūrėti, kas rašoma ant laikraščio viršelio kioske – ir jau žinodavai, ar tai rimtas leidinys, ar geltonoji spauda. Šiandien viskas susimaišę viename telefono ekrane. Feisbuke šalia rimto naujienų portalo straipsnio matosi ir puslapis, kuris atrodo lygiai taip pat profesionaliai, tik pasakoja apie chemtrails ar slaptą pasaulio vyriausybę. Ir čia prasideda bėda – akiai abu atrodo vienodai patikimai.
Dirbau su žmonėmis, kurie kasdien peržiūri dešimtis šaltinių, ir pastebėjau, kad patikimumą galima atpažinti gana greitai, jei žinai, į ką žiūrėti. Nereikia būti žurnalistikos profesoriumi – užtenka kelių paprastų įpročių.
1. Kas stovi už portalo?
Patikimas portalas nesislapsto. Turi aiškų „Apie mus” skyrių, nurodo redakcijos adresą, vyriausiąjį redaktorių, kartais net telefono numerį. Jei ieškai, kas valdo svetainę, ir randi tik anoniminę bendrovę kažkur mokesčių rojuje – tai jau signalas sustoti ir pagalvoti.
2. Straipsniai turi autorius
Po tikru straipsniu visada bus vardas ir pavardė. Dezinformacijos šaltiniai dažnai slepiasi po bendru „Redakcija” arba visiškai nenurodo, kas parašė tekstą. Jei nori, gali ir autoriaus vardą pasitikrinti – ar jis egzistuoja, ar rašo ir kitiems leidiniams.
3. Emocijos vietoj faktų
Antraštė, kuri riksmingai šaukia „ŠOKAS!”, „TIESA, KURIĄ SLEPIA VALDŽIA!” ar panašiai – tai jau ne informavimas, o manipuliavimas. Rimta žiniasklaida stengiasi likti santūri net pačiomis skandalingiausiomis temomis.
4. Šaltiniai cituojami, o ne tik minimi
„Ekspertai teigia” – be jokio vardo ar pareigų – yra klasikinis raudonas skudurėlis. Geras straipsnis nurodys, kas konkrečiai tai pasakė, kokioje institucijoje dirba, kada ir kur tai buvo pasakyta.
5. Data ir laikas nemeluoja
Dezinformacijos puslapiai mėgsta perpublikuoti seną turinį be datos arba su pasenusia informacija, kuri pateikiama kaip aktuali naujiena. Visada verta pasižiūrėti, kada straipsnis iš tikrųjų buvo paskelbtas.
6. Ar kiti rašo apie tą patį?
Jei kažkas iš tiesų svarbaus įvyko, apie tai rašys ne vienas šaltinis. Jei radai „sensaciją”, kurios niekas kitas nemini – tikėtina, kad tai arba dar nepatvirtinta informacija, arba tiesiog prasimanymas.
7. Vaizdai gali meluoti
Nuotraukos ir video dažnai naudojamos iš senesnių įvykių ar visai kito konteksto. Paprasta atvirkštinė paieška (Google Images ar TinEye) per kelias sekundes parodo, ar nuotrauka tikrai iš tos vietos ir laiko, apie kurį kalbama straipsnyje.
8. Domenas ir dizainas irgi kalba
Kai kurie portalai sąmoningai renkasi domenus, panašius į žinomus leidinius – pvz., pridedant papildomą raidę ar keičiant zoną iš .lt į kažką egzotišką. Verta atkreipti dėmesį ir į patį dizainą – perpildytas reklamomis, blogos kokybės, su nesuderintais šriftais puslapis retai būna profesionalios redakcijos darbas.
9. Klaidų taisymai
Visi klysta, net ir geriausi. Skirtumas tas, kad rimta žiniasklaida pripažįsta klaidas ir jas taiso viešai, dažnai pridėdama pastabą apie pataisymą. Dezinformacijos šaltiniai tiesiog ištrina arba pakeičia tekstą tylomis, tarsi nieko nebūtų buvę.
10. Verslo modelis
Galiausiai – pasidomėk, iš ko portalas gyvena. Ar tai reklama, prenumerata, ar galbūt aiškiai matomas politinis ar ideologinis finansavimas? Skaidrumas dėl pajamų šaltinių irgi daug pasako apie tai, kieno interesus tekstai iš tiesų atstovauja.
Vietoj perspėjimo lentelės – protas veikimui
Nė vienas iš šių požymių pavieniui nėra absoliutus įrodymas. Rimta redakcija kartais irgi parašo antraštę, kuri skamba per daug dramatiškai, o mažas, nišinis portalas gali neturėti detalaus „Apie mus” puslapio vien dėl to, kad neturi tam laiko ar resursų. Bet kai keli tokie požymiai susisumuoja į vieną – tai jau ne atsitiktinumas, o modelis.
Tiesą sakant, patikimumo patikrinimas užima ne daugiau nei minutę – patikrinti autorių, pažiūrėti datą, paguglinti nuotrauką. Ta minutė dažnai atskiria tuos, kurie dalinasi tikra informacija, nuo tų, kurie netyčia (o kartais ir sąmoningai) platina melą. Skaitmeninis raštingumas šiandien yra tas pats, kas kadaise buvo mokėjimas skaityti tarp eilučių – įgūdis, kurio niekas nemokė mokykloje, bet be kurio šiandien tiesiog sunku gyventi.
